Lyrics:

O je...
Að pavargau.
Að taip daug mokiausi ir dejavau.
Atsibodo man girdeti plakant savo ðirdþiai.
Pavargau nuo tos kasdieninës rutinos,
Að netgi pavargau nuo mylimos merginos.
Atsibodo man gulëti, atsibodo sëdëti,
Atsibodo kaþkà veikti ir paprasèiausiai tylëti.
Negaliu pakæsti laiko, negaliu pakæsti oro,
Oro,
Net malonumà patirti nëra jokio noro.
Atsibodo man savo veiksmus kontroliuoti
Ir apskritai mane erzina kà nors galvoti.
Abejingas að blogiui,
Abejingas ir gëriui,
Pavargau nuo to, kuo taip beprotiðkai tikëjau.
Pavargau bût blaivus,
Pavargau bûti girtas,
Að pats neþinau, kà noriu patirti.
Neádomu man gyventi,
Neádomu ir mirti,
Paprasèiausiai reikia tuðtumà patirti.
Leisk.

Leisk man pasinerti á tuðtumà,
Leisk man pabëgti nuo tavæs.
Leisk nors vienà naktá nesapnuoti þvaigþdþiø,
Leisk..
Daugiau negaliu, daugiau negaliu, daugiau negaliu..

Man atsibodo mano amþius, draugai ir ðeima,
Man paprasèiuasiai nuobodu bût vaikinu ar mergina.
Atsibodo miesto nykios ðaltos gatvës,
Pavargau kaþko ieðkoti ir nieko nerasti.
Atsibodo jausti tvirtà pagrindà po kojom,
Pavargau nuo dabarties, praeities ir rytojaus.
Man nuobodu nuo patirties, nuotykiø ir pinigø,
Hmm .. apie tai kalbëti ðlykðtu.
Að visiðkai pavargau ir iðsisëmiau,
Að pats save prarijau ir pats save iðvëmiau.
Pavargau kvëpuoti, pavargau egzistuoti,
Uþ tuðtumà dabar galëèiau viskà atiduoti.
Nusibodo man parduoti ir pirkti,
Negaliu pasirinkt kà noriu patirti -
Nirvanà, komà ar klinikinæ mirtá,
Man paprasèiausiai reikia tuðtumà patirti.
Leisk.

Leisk man pasinerti á tuðtumà,
Leisk man pabëgti nuo tavæs.
Leisk nors vienà naktá nesapnuoti þvaigþdþiø,
Leisk..
Daugiau negaliu, daugiau negaliu, daugiau negaliu..